Vienas aukšto rango vadovas dėl įtempto darbo papuolė į ligoninę. Gydytojai nustatė chronišką išsekimą ir primygtinai rekomendavo pasiimti keletą savaičių atostogų, išvykti kur nors į kaimą ir absoliučiai nieko nedirbti- tiesiog ilsėtis.
Vadovas išvažiavo į kaimo sodybą ir porą dienų nieko neveikė, tik vaikštinėjo po apylinkes, kvėpavo grynu oru, klausėsi paukščių čiulbėjimo. Trečią dieną jam pasidarė labai nuobodu ir jis pradėjo dairytis, ką galima būtų nuveikti. Kiek paėjęs nuo kalnelio jis pastebėjo ūkininko ūkį kalnelio papėdėje ir tiesiu taikymu nuėjo ten.
Nuėjęs tiesiai į kiemą priėjo prie šeimininko ir paklausė jo ar nieko nereikia jam padėti. Jis pasakė, kad jis ilsisi, bet jam nuobodu ir jis nepratęs be veiklos ir pasiruošęs padaryti bet kokį darbą, kurio reikia.
Ūkininkas pažiūrėjo į vadovą ir nusprendęs, kad tai eilinis miesto pižonas, nutarė jį pamokyti. Jis nuvedė jį į tvartą, parodę mėšlo krūvas ir pasakė, kad darbas būtų išmėžti visą mėšlą. Vadovas paprašė šakių ir ėmėsi darbo. Praėjus pusdieniui, ūkininkas nusprendė nueiti pasižiūrėti, kaip sekasi miesto pižonui, tikėdamasis, kad šiam jau bus nusibodęs darbas ir jis bus jį numetęs. Tačiau atėjęs baisiausiai nustebo pamatęs, kad darbas buvo baigtas, mėšlas tvarkingai sukrautas, kur buvo parodyta, o vadovas klausė, ką dar daryti. Pakraipęs galvą liepė tam eiti namo, o rytoj vėl ateiti.
Kitą rytą vadovas jau stovėjo ryte kieme, o ūkininkas davė kitą užduotį. Jis pasakė, kad apie pietus turi atvažiuoti mėsininkas ir iki to laiko reikia sugaudyti per pusšimtį vištų ir nukirsti joms galvas, kad mėsininkas galėtų pasiimti skerdienas. Vadovas tiesiog pasakė „gerai“ ir pradėjo dairytis kirvio.
Prieš pietus ūkininkas atėjo pažiūrėti, kaip sekasi vadovui ir baisiausiai nustebo, kad visas darbas jau buvo padarytas. Visos vištos buvo nukirsdintos, skerdienėlės sudėtos tvarkingai į eilę, galvos sudėtos atskirai, o miestietis klausė , ką dar daryti. Ūkininkas liepė eiti namo , o ryt vėl ateiti.
Kitą rytą ūkininkas nuvedė vadovą į rūsį , parodė keletą didelių krūvų bulvių ir paprašė vadovo atskirti mažas bulves nuo didelių ir sudėti vienas į vieną, o kitas į kitą krūvą.
Atėjęs po pusdienio jis jau tikėjosi pamatyti darbą baigtą, remdamasis pirmų dviejų dienų patirtimi. Bet nustebęs pamatė, kad vadovas piktas sėdi prie tų pačių kalnų bulvių, o darbas vos pradėtas. „Kas atsitiko? Pirmas dienas jūs puikiai dirbote, o šiandien kažkodėl niekas nepavyko?“
Vadovas pažiūrėjo į jį ir tarė – „Aš visą savo brandų vadybinį gyvenimą mėžiau kitų mėšlą ir kapojau kitiems galvas. Tai labai aiškios užduotys ir aš puikiai moku vykdyti tokias užduotis. Bet šiandien jūs paprašėt mane …..nuolat priiminėti sprendimus pačiam….“