Tiek verslo aplinka, tiek organizacijos nuolat keičiasi. Norėdamas sėkmingai vadovauti įmonei, lyderis turėtų transformuoti ir savo valdyseną. Specialistai sako, kad ateities vadovams būdingas sisteminis požiūris ir didelis dėmesys vertės kūrimui.
„Pokyčių greitis vis didėja, jie vis sunkiau ir sunkiau prognozuojami. Tiek šios dienos, tiek ateities vadovams nėra kitos alternatyvos kaip išmokti efektyviai valdyti tuos pokyčius. Tam reikia sisteminių, kompleksinių vadybos kompetencijų“, – kalba dr. Virginijus Kundrotas, Adizeso instituto (JAV) Lietuvai vadovas, Adizeso aukštosios vadybos mokyklos (JAV) dekanas.
Platus spektras
Pašnekovas detalizuoja, kad vadovams ypač aktualu kompleksines žinias pritaikyti organizacijų dinamikoje. Juk organizacijos arba auga, arba sensta. Net jei gali atrodyti, kad organizacijose mažai kas keičiasi, tai – mitas.
„Organizacija, jos kultūra, mąstymas, elgsena nuolat kinta. Tiems pokyčiams, suprantant organizacijų gyvavimo ciklą ir to ciklo etapus, galima daryti įtaką, juos valdyti. (Apie bendrovės virsmo ciklus ir gresiančius iššūkius galite skaityti čia – VŽ). Nuo to, kuriame vystymosi etape yra organizacija, priklauso, kokius strateginius tikslus turime formuoti, kokią struktūrą turime kurti, kaip organizuoti vadybinius procesus ir kokia motyvacinė sistema tame etape bus efektyvi. Nesuprantant organizacijų kultūra pradeda valdyti mus pačius. Ir ne visada taip, kaip mums norėtųsi. O tai neišvengiamai veda prie rezultatų blogėjimo“, – aiškina p. Kundrotas.
Antra, lyderiui būtinos žmonių ir jų vadybinių stilių pažinimo kompetencijos. Turint šias žinias, galima geriau suprasti darbuotojus, jų poreikius, aktyviau ir rezultatyviau įtraukti juos į organizacijos pokyčių valdymą, efektyviau komunikuoti jiems priimamus sprendimus.
Galiausiai pašnekovas nurodo trečiąją įgūdžių sritį – vadybinių procesų suvokimą ir valdymą, tai yra kokiu būdu priimti rezultatyvius sprendimus ir kaip efektyviai juos įgyvendinti.
„Pastaruoju metu ypač išryškėjo organizacijų nesugebėjimas vesti susirinkimus. Organizacijos nemoka diferencijuoti susirinkimų, t. y. nežino, kokias technikas, siekiant gero sprendimo, reikia naudoti, kai diskutuojama apie taktinius sprendimus, ir kaip elgtis, kai generuojami strateginiai sprendimai“, – pavyzdį pateikia p. Kundrotas.
Neparodau, o užtikrinu
Kad ir koks protingas ar kompetentingas vadovas būtų, jam vis vien reikės vienas kitą papildančios komandos, įgalintos atlikti vis kompleksiškesnių iššūkių analizę, priimti teisingus sprendimus ir įgyvendinti tam etapui būtinus tikslus, atkreipia dėmesį pašnekovas.
„Vadovo dėmesys vis labiau kryps nuo „parodau, kaip reikia daryti“, į tai, kad užtikrinu, kad pavaldiniai yra kompetentingi, o mano darbo esmė yra padaryti taip, kad jie efektyviai dirbtų ir rezultatyviai bendradarbiautų tarpusavyje, siektų sutartų organizacijos tikslų“, – ateities lyderio darbus nubrėžia p. Kundrotas.
Vadovai, pašnekovo žodžiais, turėtų tapti organizaciniais „sisteminiais integratoriais“, kurių tikslas – užtikrinti, kiek įmanoma, didesnį organizacijos darbuotojų įtraukimą į organizacijos valdymą. Taigi lyderiams reikės ugdyti darbuotojų vadybines kompetencijas, paruošti tam, kad su didesnėmis atsakomybėmis jiems bus deleguoti ir didesni įgaliojimai sprendimams priimti.
„Ateities vadovui bus būtinos gilios emocinės kompetencijos ir sisteminės organizacijų elgsenos bei jų dinamikos žinios. Tokios kompetencijos kaip IT suvokimas, finansų valdymo, vadybinės apskaitos žinios visada buvo ir bus reikalingos, bet jas bus galima įgyti „pakeliui“, papildant savo, kaip naujos kartos lyderio, kompetencijų bagažą“, – apibendrina pašnekovas.
Šaltinis: Verslo Žinios, publikuota: 2018-12-19
Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2018/12/19/koks-turetu-buti-ateities-vadovas-kad-ismanevruotu-pokyciu-laiku#ixzz5bQyIIWKT