skip to Main Content
Neužtenka Suprasti, Kad “reikia Tapti Ežiukais”, Reikia žinoti, Kaip Tai Padaryti…

Pokyčių kompleksiškumui bei greičiams didėjant jau ne aritmetine, bet geometrine progresija, įmonių savininkai ir vadovai susiduria su vis didesniu iššūkiu – kaip sėkmingai valdyti savo organizacijas, užtikrinti, kad jos sėkmingai vystytųsi ir augtų?

Kokią strategiją pasirinkti, kad šie iššūkiai virstų galimybėmis? Ką daryti, kad vakarykštė sėkmė nevirstų tragedija?

Šiomis ir panašiomis temomis parašyta begalė knygų, nufilmuota daugybė filmų, egzistuoja gausūs internetiniai resursai. Kaip iš šio milžiniško vadybinių ir ekonominių patarimų, mokymų, literatūros srauto atsirinkti tai, kas tikrai svarbu, prasminga ir reikalinga jūsų organizacijai? Kaip atsirinkti tai, kas būtų suprantama ir aišku, ne tik parašiusiajam, bet ir tam, kuris skaito tuos patarimus?

Kaip užtikrinti, kad jūsų pasirinkta strategija būtų sėkminga, o ne pražūtinga, kas neretai atsitinka greitai besikeičiančioje aplinkoje. Kaip atskirti “gerą” strategiją nuo “blogos”?

Žinomas amerikiečių vadybos ekspertas ir rašytojas, prof. Richard Rumelt savo straipsnyje “ Blogos strategijos pasekmės“ (McKinsey Quarterly, 2011 birželis) teigia, kad 4 pagrindiniai blogos strategijos požymiai yra šie: nesugebėjimas įžvelgti ir pripažinti esamus iššūkius (tiek organizacijos išorėje, tiek ir jos viduje); nerealistiški ir nepagrįsti strateginiai tikslai, neaiškūs strateginiai uždaviniai (kai uždavinių formuluotės mažai skiriasi nuo pačių iššūkių), ir tuščias gražbyliavimas (kai po gražių ir sofistikuotų frazių kaskada nėra aiškios prasmės).

Tačiau, net ir žinant, kas yra negerai, iškyla klausimas, o kaip suformuoti strategiją, kuri ne tik išvengtų aukščiau paminėtų klaidų, bet būtų aišku, kaip ją įgyvendinti?

Daugelis prisimename seną anekdotą, kai protingas Apuokas patarė pelėms tapti ežiukais, kad katinas negalėtų jų pagauti. Pradžioje pelės labai entuziastingai priėmė patarimą, bet greitai suvokė, kad nežino, kaip tai įgyvendinti. Grįžusios pas Apuoką paklausti patarimo įgyvendinimui, išgirdo, kad tai strategija, o kaip ją įgyvendinti jau pačių pelių reikalas.

Net ir suprasdami, kodėl reikia rinktis vieną ar kitą kelią, ir net žinodami, reikia daryti, dažnai pasimetame, kai pradedame tą strategiją realizuoti. Kitaip tariant, pagrindinės problemos prasideda, kai ateina eilė klausimui- kaip?

Vienas žinomiausių pasaulyje šiuolaikinių pokyčių valdymo ekspertų Dr. I. Adizes (JAV, Kalifornija), Adizes Instituto, turinčio savo padalinį ir Lietuvoje, įkūrėjas ir prezidentas, sukūręs ir jau per 45 metus sėkmingai visame pasaulyje taikantis Organizacijų transformacijos metodologiją, suformavo 11 nuosekliai vienas po kito taikomų strategijos planavimo ir įgyvendinimo etapų, detaliai atsakančių į “kaip” klausimą.

Jis teigia, kad Strategijos formavimo procese būtina laikytis griežto veiksmų eiliškumo bei vadybinių žingsnių nuoseklumo. T. y., būtina pradėti ne nuo ambicingų siekių įgarsinimo (tokiu atveju tiesiog svajotume), bet nuo sisteminės esamos padėties bei esamų iššūkių analizės. Tik tada, remiantis esamos situacijos analize, turi būti peržiūrimi ir suformuojami norimi strateginiai tikslai bei vertybinės nuostatos (vizija, misija, vertybės), o tada jau formuojamas aiškus ir konkretus planas, kaip to bus siekiama (struktūra, tikslai bei uždaviniai, jų monitoringo sistema bei motyvacinė sistema).

Kad šiuos 11 etapų būtų galima sėkmingai įgyvendinti, reikalinga atsižvelgti į visą eilę svarbių aspektų, kurių vienas pagrindinių- tai būtinybė įtraukti į pokytį kiek įmanoma daugiau įvairaus lygmens vadybinio ir kitokio personalo.

Koks personalas turi dalyvauti viename ar kitame Strategijos formavimo etape, kokiu būdu jį atrinkti, į ką būtina atkreipti dėmesį tai darant, kaip organizuoti patį procesą kiekviename iš 11 etapų, ir kokių rezultatų galima tikėtis ir daugelį kitų aspektų organizacijoms atskleidžia patyrę sertifikuoti Adizes Instituto konsultantai, dirbantys įvairiose šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje.