skip to Main Content
Kodėl Vadybos Teorijos Dažnai Neveikia?

Pastaraisiais dešimtmečiais tapo žinomomis visa eilė vadybos teorijų, pateikiančių savo požiūrius kaip suprati Organizaciją ir sėkmingai ją valdyti. Vienos jų teigia, kad kontroliuoti ir nuspėti organizacijos veiksmų apskritai neįmanoma (Chaoso teorija, T. Peters ), kitos, kad galime pasiekti puikių rezultatų efektyviai valdydami vadybinius procesus (Kokybės valdymo teorija, E..W. Deming ), dar kitos akcentuoja Elgsenos įtaką organizacijos valdymui („X“ ir „Y“ teorijos, D.McGregor ). Daugelis girdėjo A. Maslow poreikių teoriją, P.M.Senge besimokančios organizacijos koncepciją. Ne vienas vadovas žino ar bent girdėjo R. Kaplan, D. Norton, K. Blanchard, P.Drucker ir kitų vadybos mąstytojų vardus bei jų įžvalgas ar siūlomas sistemas.

Ne vienas verslo vadovas bandė naudotis vienu ar kitu požiūriu vadovaudamas savo organizacijai bei desperatiškai bandydamas atsirinkti, kuris iš tų požiūrių būtų efektyviausias mūsų greitai besikeičiančioje aplinkoje. Ir…neretai nusivildavo, kartais padarydamas išvadas, kad jo organizacija nepasirengusi, žmonės netinkami, aplinka per daug sudėtinga, laikas netinkamas ir t.t.

Tačiau mano manymu, pagrindinė priežastis glūdi kitur. Daugelis šių teorinių požiūrių atsako į klausimus „kodėl tą reikėtų daryti“, kai kurios iš jų- dar ir „ką reikėtų daryti“. Problema atsiranda jų įgyvendinimo lygmenyje. Nes…lieka neaišku, „kaip tai daryti“, „kas organizacijoje tai turėtų atlikti“ ir „koks tempas yra tinkamas“ konkrečiai organizacijai konkrečiu jos vystymosi laikotarpiu.

Tai natūralu, nes nemaža dalis aukščiau paminėtų požiūrių yra tiesiog teorijos, o kai kurie autoriai tiesiog apsiriboja puikiomis įžvalgomis (P. Drucker). Tuo tarpu tai, ko reikia organizacijos vadovui- tai sistemiškai sustyguota vadybos metodologija, kompleksiškai atsakanti į visus aukščiau minėtus klausimus- kodėl, ką, kaip, kas ir kada turi daryti, kad turėtume tokį rezultatą, kurio siekiame.

Viena iš tokių metodologijų, padedanti organizacijoms vystytis ir augti greitai besikeičiančioje aplinkoje yra I.K. Adizes (JAV) sukurta Organizacijų transformacijos metodologija.

Jos esmė tame, jog siekiant sėkmingai vystytis greitai besikeičiančioje aplinkoje būtina įtraukti darbuotojus tiek į sprendimų priėmimo procesą, tiek ir į jų įgyvendinimą, sudarant tam palankias sąlygas ir pastoviai tas sąlygas palaikant.

Tai lyg ir nėra naujas požiūris į vadybą, nes nemaža dalis šiuolaikinių elgsenos teorijų taip pat kalba apie žmonių įtraukimą bei komandinį darbą. Tačiau Adizes metodologijos unikalumas yra tame, kad ji ne tik duoda supratimą ką ir kaip daryti vienoje ar kitoje situacijoje, bet ir pateikia sisteminius ir nuoseklius instrumentus, įgalinančius tiek įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, tiek ir palaikyti tą įsitraukimą laikui einant, mažinant pasipriešinimą pokyčiams, o taip pat duoda sistemą, įgalinančią efektyviai įgyvendinti priimtus sprendimus.

Trumpalaikėje perspektyvoje šios metodologijos taikymas padeda išspręsti aktualiausias problemas greitai ir efektyviai, vysto vadybines organizacijos kompetencijas. Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje padeda sukurti organizacijoje komandinio darbo kultūrą bei gerai veikiančią sistemą, ką daryti, kai kyla netikėti sunkumai ar iššūkiai.

Metodologija sėkmingai taikoma įvairiose organizacijose (verslo bei nevyriausybinėse organizacijose, valstybiniame sektoriuje) įvairiose pasaulio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje.