Sparčiai vystęsis Lietuvos verslas žengia į naują etapą. Tačiau šis virsmas nėra lengvas, o iš vadovų jis reikalauja kitokios lyderystės: išmokti įsiklausyti, išgirsti, sudaryti darbuotojams galimybę priimti sprendimus, išlaviruoti tarp laisvę varžančių, bet būtinų sistemų ir gebėjimo prireikus greitai reaguoti, pabrėžia dr. Virginijus Kundrotas, „Adizes Institue“ (JAV) vadovas Lietuvai.
Jei vertintume mūsų šalies 10-15 metų verslo valdymo raidą, kas jūsų akimis, labiausiai pasikeitė?
Viena vertus, kiekviena organizacija, neatsižvelgiant į jos dydį, veikimo sritį, kryptį, sektorių, išgyvena tam tikrus raidos etapus. Per kiekvieną jų ji elgiasi nuspėjamai: daro panašias klaidas, išgyvena panašius iššūkius, patiria panašius konfliktus. Kita vertus, kiekviena organizacija yra unikali dėl savo veiklos geografijos, žmonių, kurie joje dirba.
Organizacijų transformacijos ir pokyčių valdymo teorija, sukurta JAV konsultanto ir mokslininko dr. Ichak Adizes, dalija organizacijų gyvavimo ciklą į 10 etapų: ikivedybinį, kūdikystės, spartaus augimo, paauglystės, klestėjimo, stabilumo, aristokratijos, ankstyvosios biurokratijos, biurokratijos ir mirties.
Praėję 10-15 metų buvo spartaus augimo laikotarpis. Šis laikotarpis pasižymi ir tam tikra porcija chaoso planuojant strateginius tikslus, dėliojant prioritetus, renkantis proveržio kryptis. Šiame etape prioritetu tampa viskas – norisi ir to, ir ano, ir trečio. Taigi pristinga nuoseklumo planuojant ir planus įgyvendinant.
Bendrovėms reikėjo kurti savo įvaizdį, užkariauti rinkas, pozicionuoti save kaip naujas dalyves. Tuo metu sėkmingas lyderystės stilius buvo tipiškas verslo „steigėjas“, t.y. vadovas, kuris turėjo daug energijos, pasižymėjo puikia intuicija, gebėjo priimti greitus ir rizikingus sprendimus, padaręs klaidą greitai ją ištaisyti.
Dažnai pagrindinius sprendimus priimdavo generalinis, o kitiems likdavo tik taktiniai sprendimai. Kitaip sakant, būdavo būdingas autokratinis valdymas. Šiame etape esančioms organizacijoms pagrindinė „strategija“ buvo trumpalaikė: kuo greičiau pasinaudoti galimybėmis. Vadovai tuomet galvojo – pokyčių greitis didelis, laiko planuoti nėra, reikia veikti. Entrepreneriški vadovai šiame etape jautėsi it žuvis vandeny. Jie mėgo dinamiką, nuolatinį „konstruktyvų chaosą“.
Visą straipsnį perskaitykite toliau prisegtame dokumente: Straipsnis.VŽ
